Bažnyčia - tai ramybės, gyvybės, sveikatos, o ypač meilės, bei Švč. Mergelės Marijos ĮSČIŲ VAISIUS, iš kuriuos yra gimes Kūdikėlis Jėzus ir iš kurio gauname sveikatą, malonę, meilę ir palaimą, kuri ateina tik PER Motiną Bažnyčią ir mus dvasingus žmones, kai vienas kitam palinkime ramybės, gyvybės, meilės, šilumos ir Dievo palaimos.

Noriu visiems būtent to ir palinkėti šiame XXI-me amžiuje, dauk ir dar kartą dauk ramybės, gyvybės, sveikatos, meilės ir dvasinės palaimos, nes meilė ir ramybė žmogų gydo ir teikia per žmogų, bei Motiną Bažnyčią gyvybę, šilumą, teikia gyvybę, kuri teka Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios, bei šventos Harizmos ir Švenčiausios Trejybės galioje, kuri sutaria su Jėzaus gyvaja dvasia, vandeniu ir krauju, būtent per tai sememės, o ypač, PER EUCHARISTIJĄ - (Šv. Mišias) tos malonės, kai dalyvaujame Jėzaus įsteigtoje “Sakrmentinės Kunigystės Paskutinėje Vakarienėje”, bendruomenėje, kurioje tą Švč. Trejybės dvasią, vandenį, bei kraują geriame, sotinamės ir gydome savo nervus, savo sužeistas širdis, bei sielą, kurių niekas kitas nepagydys, kaip gali pagydyti Dievas, per žmogų žmogui, PER Jėzų Kristų mūsų Viešpatį ir gailestingajį mūsų gelbėtoją, bei avių ganytoją, PER Šventuosius Sakramentus.

Dievas žmogų gydo EUCHARISTINIU KŪDIKĖLIO JĖZAUS VYNU, VANDENIU IR DUONA, kai kunigas palaimina ir konsekruoją vyną, bei neraugintą duoną, kurie stebuklingu būdu ir Jėzaus Kristaus vardu, bei galia tampa Jėzaus Kristaus KŪNU IR KRAUJU, tai ir yra gyvybė, kurioje VALGOME Jo kūną ir geriame Jo kraują, GYDOMĖS, bei laiminame vienas kitą LINKĖDAMI vienas kitam RAMYBĖS, tai gyvybė ir palaima, kurią semtis galime kiekvienas nemokamai, jeigu to TROKŠTAME ir norime semtis iš Kūdikėlio Jėzaus to “Gyvojo vandens šaltinio” gyvybės ir palaimos, kuri teka žmogui, PER žmogų, nes žmogui žmogus yra reikalingas. Jėzus sako: “Kur du ar trys mano vardu, ten aš esu tarp jų” - čia ir slypi bendruomenės, mūsų Motinos Bažnyčios paslaptis ir vienybė, kurioje visi tikintieji turime būti kartu, kaip viena šeima, su visa Apaštaline Katalikų Bažnyčia ir Šventojo Petro įpėdiniu, dabartiniu Popiežiumi - Benediktu XVI-ju, laikantis DEŠIMT Dievo ir PENKIŲ Bažnyčios įsakymų, paklūstant šventajam sostui. Šventųjų Mišių metu, kai linkime vienas kitam ramybės, neužmirškime RAMYBĘ, gyvybę ir Jėzaus meilę liudyti, bei ją atnešti į savo ir kitų artimųjų ar draugų namus, taip pat neužmirškime nešti ją ir liudyti pasauliui, jį palaiminti, nes gave malonę tik iš pačio Jėzaus, PER EUCHARISTIJOS PUOTĄ, KURIOJE NUOLATOS DALYVAUJAME, KAIP SAVO GYVENIMO ŠIRDIES CENTRE IR VISKĄ PER JĄ DARYDAMI, DIRBDAMI, LAIMINDAMI VIENAS KITĄ, BEI GYVENDAMI DIEVO PALAIMINTOJE DVASIOJE, TURIME NEUŽMIRŠTI IR PASAULIO, KURIAME, KAIP PASAULIEČIAI TURIME BŪTI DAŽNIAU IR PRIVALOME JĮ LAIMINTI, BEI SAUGOTI NUO BLOGIO. TAI NE DVASININKŲ, O MŪSŲ PASAULIEČIŲ DARBAS IR PAREIGA, NES DVASININKAI TEIKIA TIK SAKRAMENTUS IR TIRIA MŪSŲ PAŠAUKIMUS, TAIP PAT KOVOJA UŽ GYVYBĘ, KAIP ABORTŲ DARYMAS, KURIE YRA SUNKIAUSIA NUODĖMĖ PRIEŠ DIEVĄ IR KŪDIKĮ, KURIS YRA ŽMOGŲ, KURIS YRA GYVAS MOTERS ĮSČIOSE, TAI TAS PATS, KAS BŪTŲ GYVAS ŽMOGUS ŽEMĖJE, TAI TAIP YRA IR MOTERS ĮSČIOSE.

BAŽNYČIA SKELBIA DIEVO ŽODĮ, PERDUODAM JĮ MUMS, KURĮ PRIVALOME NEŠTI Į PASAULĮ IR LIUDYTI JĮ "TYLIAI", SAVO DARBAIS GYVENDAMI PAGAL EVANGELIJĄ IR BAŽNYČIOS PAKLUSNUMĄ, GYVENANT PAGAL DVYLIKOS APAŠTALŲ PALIKIMĄ, KURIE YRA VISKĄ SURAŠĘ ŠVENTAJAME RAŠTE IR PALIKE ŠVENTAJAME SOSTE, TEN KUR DABAR VADOVAUJA MŪSŲ BAŽNYČIOS GALVA IR ŠVENTOJO PETRO ĮPĖDINIS, DABARTINIS POPIEŽIUS, ŠVENTASIS TĖVAS-BENEDIKTAS XVI- SIS.

Aš manau, jog ramybę, gyvybę, Dievo meilę, bei ŠVENTAJĄ DVASIĄ, gauname ne (iš) Eucharistijos, bet (per) Eucharistiją, tai toji Dvasia, kuri iš DANGAUS LYG BALANDIS - (Jn 1, 32) nusileidžia ant mūsų, o per ją gauname ramybę, gyvybę ir Dievo meilę, kuri teka tik iš pačio, visur ir viskame esančio DIEVO, ŠVENTOJOJE DVASIOJE, mums joje gyvenant ir viską darant, PER EUCHARISTINIO KŪDIKĖLIO JĖZAUS ŠERDĮ, JO CENTRE IR VISADA PASILIKDAMI JO EUCHARISTINĖS PUOTOS, BEI PALAIMINIMO GYVENIME, taip pat kartu su tikinčiais, su savo DVASINGUMU ir Šventosios Dvasios Harizma, kurie esame Broliai ir Sesės Kristuje jėzuje, Šventosios Dvasios bendrystėje, kurie ypač esame SAKRAMENTINĖS DVASIOS PALAIMINIME IR PAŠVENTINIME, kaip dvasiniai ir harizmatiniai dvasingumo krikščionys, tai ir yra karališkoji, pasaulietiška dvasia, nesvarbu ar būtume dvasininkai ar pasauliečiai, bet vienas per kitą liejamės tos ŠVENTOSIOS DVASIOS ramybės, gyvybės, meilės, sveikatos, bei Dievo dvasinės visokiariopos palaimos, kuri mums išsilieja iš dangaus, PER Eucharistijoje apsireiškiantį kūdikėį ir prisikėlusį Jėzų Kristų, ypač semiamės, kai žmogui reikia žmogaus ir artimo meilės, bei tikėjimo darbų, kurie nebūtinai turi paliudyti Kristų, nes neliudyti Kristų yra mūsų pašaukimas, o gyventi pagal evangeliją "TYLIAI", gyventi pagal Dievo ŽODĮ, kuriame turi atsispindėti mūsų PAŠAUKIMAS ir tame PAŠAUKIME mūsų "TIKĖJIMO DARBAI", kurie gali taip pat nepaliudyti ar nepaskelbti Dievo evangelijos, bet padaryti gerą darbą, kuris atneštų žmogui ramybę, gyvybę, bei Dvasinę, iš kurios savaime kyla, materialinę Dievo palaimą. Tai GYVAS tikėjimas, kai nešame kitiems į pasaulį dvasinę Dievo sveikatą, bei palaimą, kuri yra mūsų visų tikinčiųjų Motina Bažnyčia, toji Švč. Mergelė Marija, PER kurią gimė ĮŠČIŲ VAISIUS Jėzus, tas VAISIUS iš kurio maitinamės, kaip kūdikiai, tai Jėzaus Motinos ir mūsų Motinos Bažnyčios ĮŠČIOS, gyvybės, bei gėrio ir blogio PAŽINIMO MEDIS, O IŠ JO TEKANTIS GYVYBĖS IR RAMYBĖS VAISIUS, PER KURĮ NEKALTAI PRASIDĖJO NAUJOJI IEVA, TAI ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, KURI IR YRA PIRMOJI PRADĖTA IŠ ŠVENTOSIOS DVASIOS IR BE VYRO GALIOS, BEI STEBŪKLO. TOJI IR NEKALTOJI ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, KURI YRA NAUJOJI IEVA, KURI DUODA GYVYBĖS SEMTIS IŠ TIKRO PAŽINIMO IR GYVYBĖS MEDŽIO, KURIS YRA JĖZUS KRISTUS MŪSŲ VIEŠPATS, JIS YRA: "KRYŽIAUS ŠVENTAS VISŲ MEDŽIŲ".

Eucharistijoje gauname gyvai tik gyvą Kristaus KRAUJĄ ir Jo KŪNĄ, ir daugiau nieko kito gyvo negauname, o gauname kas yra labai svarbiausia, tai Dievo žodžio liturgiją, kurią reikia išklausyti dalyvaujant Šventųjų Mišių eigoje iki galo, nes tai būtent paaiškina ir kalba apie Jėzaus Kristaus pagrindinį stebūklą ir jo malonę, kuri ir yra ta “GYVOJI DUONA” ir ŠVENTOJI DVASIA NUŽENGUSI IŠ DANGAUS LYG BALANDIS, (bet ne iš Eucharistijos, o PER Eucharistiją IŠ DANGAUS), tai ta “GYVOJI DUONA”, kurią valgome dalindamiesi vienas su kitu ne tik FIZIŠKAI, bet ir DVASIŠKAI, bei DALINDAMIESI GYVYBIŠKAI ir DVASINGAI, PRIIMDAMI KRISTAUS KŪNĄ, bei jo KRAUJĄ Į SAVO ŠIRDĮ, taip pat PRIIMDAMI ne tik Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, bet ir pačio, ŠALIA ESANČIO ir Šv. Mišiose DALYVAUJANČIO ARTIMO ŽMOGAUS RAMYBĘ, bei jo MEILĘ, bet PRIIMDAMI ŽMOGAUS RAMYBĘ NE TIK FIZIŠKAI, BET IR DVASIŠKAI, NES TAI IR YRA TA GYVYBĖ, O YPAČ MEILĖ, KURI IR TEKA IŠ KIEKVIENO MŪSŲ ŠIRDIES VIENAS KITĄ PRIIMANT, PRIIMANT TOKIUS, KOKIE ESAME SUKURTI DIEVO, NES VISI ESAME PRIEŠ DIEVĄ LYGUS IR VIENODI. Tai ir yra ramybė, kuri ateina tik per žmogaus ir Jėzaus DVASIĄ, VANDENĮ, BEI KRAUJĄ, Dievo MEILĖJE iš kurios šis trejetas, dvasia, vanduo ir kraujas sutaria, kai žmogus žmogui vienas kitam yra reikalingi ir taip pat gavę iš Dievo pašventintą malonę, Šventają Dvasią, teikia vienas kitam Dievo ramybę, meilę iš kurios susidaro ta "DVASINĖ HARIZMA", KURIĄ TURIME KIEKVIENAS PAGAL SAVO HARAKTERĮ IR PAGAL SAVO SUGEBĖJIMUS, TAI HARIZMA, KURIOJE VEIKIA net MATERIALINĖ, FIZINĖ gyvybė, bei sveikata. Aišku savaime, neužmirškime ir pasaulio medicinos, kurią LAIMINA Motina Bažnyčia, BET LABAI SAIKINGAI IR ATSARGIAI ELKIMĖS SU JA.

Pasaulio mediciną taip pat privalome būtinai priimti, nes ji yra iš Dievo ir Dievas dažnai per ją pagydo. Nebūkime fanatiško tikėjimo žmonės, stebūklo nebus, ir vien tik, per Eucharistiją ir per dvasingą tikintį žmogų Dievas nepagydys.

Primenu, jog vaistų nuo nervų ir ramybei palaikyti pasaulyje nėra, nes nervus ir neramybę numalšinti gali tik pats Dievas, ir nebutinai dalyvaujant Eucharistijos puotoje, o tiesiog esant šalia dvasinio žmogaus ar gero draugo, artimo, darant teisingumo ir Dievo meilės, bei tikėjimo darbus.

Kūdikėlio Jėzaus Eucharistinis stalas, kai prie jo sėdamės švęsti “Paskutinę Sakramentinės Kunigystės Vakarienę”, tai yra daugiausia tam, kad galėtume GAUTI pašvestają malonę, GAUTI ŠVENTAJĄ DVASIĄ, iš kurios ŠVENTINAMĖS JOS HARIZMOS DOVANAS, PRIDEDANT TAIP PAT IR JUNGIANTIS EUCHARISTIJOJE, KARTU SU SUTVIRTINIMO SAKRAMENTU, ATGAILOS SAKRAMENTU, SANTUOKOS SAKRAMENTU, LIGONIŲ SAKRAMENTU, BEI KUNIGYSTĖS SAKRAMENTU. TAI ŠVENTIEJI SAKRAMENTAI, PER KURIUOS TEKA ŠVENTOSIOS DVASIOS VANDUO, KRAUJAS IR DIEVO VISOKIARIOPA PALAIMA. PER EUCHARISTINĮ KŪDIKĖLIO JĖZAUS STALĄ GAUNAME PATĮ MUMS SAVĘS PAŠVENTINIMĄ ir SAVĘS PALAIMINIMĄ, kurį, kaip minėjau aukščiau, kiekvienas pasaulietis turime nešti į pasaulį ir DALINTIS ta ŠVENTOSIOS DVASIOS MALONE, HARIZMA, ramybe, gyvybe, meile ir sveikata su kitais, bei jiems perduoti.

Šventosios Dvasios Harizma, tai toji Dievo suteikta malonė, mums nevertiems tikintiesiems, kuri ateina tik PER Šventuosius ir Palaimintuosius, kurie yra mūsų globėjai ir užtarėjai žmonės, tai tie kurie gyveno žemėje, kaip ir mes, tai tie su kuriais turime nuolatos dalyvauti Eucharistinėje Jėzaus puotoje užtariant Šventųjų Karalienei Švč. Mergelei Marijai.

ŠVENTOJI DVASIA DARO VISKĄ, KO TIK TROKŠTA MŪSŲ ŠIRDIS, JI TA KURI MUS GLOBOJA, KAI YRA SAKOMA ŠVENTAJAME RAŠTE: "O Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs" (Jn 14, 26). Šventają dvasią atsiuntė pats Jėzus, kai įžengė į dangų, o ta diena yra ŠEŠTINĖS, kai poto sulaukiame SEKMINIŲ šventės, švesdami Jėzaus Kristaus prisikėlimo slėpinį, tai ir GAUNAME Šventosios Dvasios dovanas, aišku savaime taip pat prijungdami ir neužmirždami, aukščiau suminėtus, Šventuosius Sakramentus, o ypač Sutvirtinimo Sakramentą.

Dievas veikia tik per žmogų ir žmoguje, nes neveltui kunigas taip pat yra žmogus, kaip ir mes pasauliečiai. Jeigu nebūtų Eucharistinės GYVOS JĖZAUS DUONOS, bei GYVO VYNO, tai nesupraščiau saves ir klausinėčiau saves: iš kur teka man ir kiekvienam ŽMOGUI Dievo dvasia, gyvybė, ramybė, meilė ir visokiariopa palaima? Eucharistija yra Dievo didžiulis įrodymas ir ženklas, jog taip veikia per JĄ Dievo meilė, KURI MUS ATPIRKO ANT KRYŽIAUS ŠVENTA JĖZAUS KRISTAUS ir VIEŠPATIES KANČIA, ir tos KANČIOS dėka gauname Dievo išganymą, atpirkimą ir MŪSŲ NUODĖMIŲ ATLEIDIMĄ, ATLIEKANT IR DALYVAUJANT taip pat ATGAILOS, BEI SUTAIKINIMO SU DIEVU SAKRAMENTE, kuris jungiasi su Eucharistija ir atlikus išpažintį leidžia jau priimti pilnai į savo širdį KRISTAUS KŪNĄ ir KRAUJĄ, tai ir tada įvyksta gyvenimo širdis ir SUSITAIKINIMAS su SAVO gyvuoju, tikruoju Dievu. Šventoji Dvasia iš kurios trykšta Jėzaus GYVASIS vanduo ir kraujas mus gydo, kai vienas kitam linkime ramybės, esame vienas šalia kito, kaip ir Dievas yra šalia mūsų ir nuolatos mus globoja, bet globoja tik PER žmogų. Vien tik Dievo ramybės neužtenka, reikia, kad ją suteiktų ir žmogus, kuris laimina jį ir linki jam, nes žmogus yra ir turi būti dvasinis žmogus, tai ne tik kunigas ar vyskupas, bet ir pasaulietis turi būti su Šventosios Dvasios palaima, kurią privalo liudyti ir nešti pasauliui, nešti ramybės Jėzaus Kristaus vardu, kurią gavo tą malonę iš pačio Dievo, PER Eucharistiją ir Šventuosius Sakramentus. Dievo Dvasia veikia visur ir Dievas yra visur, net naktiniame klube ar net “šėtoniškoje diskotekoje”, nes “šėtoniškoje diskotekoje” taip pat yra tokie patys žmonės, kaip ir mes, tik tiek, kad tie žmonės yra nepažine Kristaus ir didžiausi VARGŠAI. Dievui yra reikalingi tie, kuriuos Dievas nori ištraukti iš tamsos, ir ištraukti VARGŠUS iš tamsos galime tik mes krikščionys, kurie į tą "šėtoniškają diskoteką" ir "TAMSĄ" turime nešti KRISTAUS ŠVIESĄ. Nebereikalo Jėzus evangelijoje ir sako: "Man nesveikųjų reikia o ligonių”. Tai ir yra tie vargšai ir ligoniai, kuriems ir reikia Dievo palaimos, ramybės, bei meilės. Mes krikščionys nuo kitų žmonių negalime būti skirtingi ir turime būti tokie, kokie esame, būti savimi, paprastu, mažutėliu, SILPNU, nuolankiu, kadangi Dievas mums pasirodo galingas ir visagalis, kai esame prieš Jį ir prieš žmogų nusižeminę, nuolankūs, bei SILPNI. Dievas gelsbsti ir kelia silpną savo vaiką, Jis jį prikelia iš mirties dvasios į prisikėlimo dvasią ir piktasis jo nepaliečia. Mes krikščionys pasauliečiai, turime būti tokie kaip ir pasaulis, bet būti kartu su Dievu ir viską pasaulyje daryti tik su juo kartu, kaip su savo draugu, tai daryti tamsoje su KRISTAUS EVANGELIJOS, LAISVĖS IR TIESOS ŠVIESA, BEI DVASIA. Pasauliyje reikia atskirti, kas bloga ir kas gera, nes Dievas tam ir davė blogio ir gėrio pažinimo medžius, kuriuose turime matyti gėrį ir blogį, ir kuriuose atsispindi mūsų darbai Dievui ir žmogui.

Bažnyčia yra gyvybės vaisius, Jėzus, kuris yra atneštas į pasaulį iš Švč. Mergelės Marijos įsščių, KURI YRA NEKALTAI PRADĖTA IR BE NUODĖMĖS, KURI PAGIMDĖ PASAULIUI ATPIRKĖJĄ JĖZŲ KRISTŲ BE VYRO ir toje gyvybėje, kaip Švč. Mergelės Marijos įsščios, gyvename ir veikiame, mes visi tikintieji, tiek dvasininkai ir tiek pasauliečiai, gyvename kartu su Švč. Trejybe, Šventojoje Dvasioje ir Jėzaus Kristaus, bei Šventųjų ir Palaimintųjų vienybėje, kurioje renkamės visi kartu ir būdami kartu, sudarome vieną visuotinę ir Apaštalinę KATALIKŲ BAŽNYČIĄ, ŠEIMĄ IR BENDRUOMENĘ iš kurios ir statosi Bažnyčios pamatas būtent tik iš ŽMONIŲ, mūsų visų tikinčiųjų, kurie esame DIEVO PAŠVENTINTA ŠVENTOVĖ IR DIEVO NAMAI, taip pat mūsų visų tikinčiųjų darbai, troškimai ir visas mūsų su Dievu gyvenimas ir atsidavimas tik Jam, ypač būnant mažutėlio dvasioje, pavedant ir pasitikint tik Juo, atiduoti ir paaukoti savo troškimus, bei visą gyvenimą, ko mūsų širdis trokšta, atiduoti visą save tik tam GYVAJAM, TIKRAJAM, PRISIKĖLUSIAM IŠ MIRTIES, apsčiai turinčiam mums kasdienės duonos. Taip, kančia yra šventas dalykas ir labai svarbus vaidmuo mūsų visų tikinčiųjų gyvenime, nes viskas būtent yra tik per Jėzaus kančią, Jo kraują, kuris atpirko ir nuplovė mūsų nuodėmes, turime tai neužmiršti ir prisiminti nuolat Jėzaus kančią, kaip js kentėjo ant kryžiaus už mus kaltuosius.

APIE JĖZAUS KRISTAUS KANČIĄ IR GYVYBĘ IŠ ŠVENTOJ RAŠTO:

Jėzus sako: Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15, 13).

"Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? (Mt 16, 26).

Pasakojimas apie nupuolimą: pikto kilmė:

Tuomet VIEŠPATS Dievas tarė: „Tik pažiūrėk! Žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, žinantis gera ir pikta. Kad tik jis kartais netiestų savo rankos, nepasiimtų ir nuo gyvybės medžio, valgytų ir gyventų amžinai!..“ ( Pr 3, 22).

Septynių brolių kankinystė:

Kadangi pasaulio Kūrėjas suteikė kiekvienam išvaizdą ir nustatė visų daiktų pradžią, jis savo gailestingumu duos jums vėl gyvastį ir gyvybės alsavimą, nes jūs dabar užmirštate save dėl jo Įstatymo“. (2 Mak 7, 23)

Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau tarnystę, kurią esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją. (Apd 20, 24).

Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti. (Apr 12, 11).

Palaiminti, kurie išsiplauna savo drabužius, kad įgytų teisę į gyvybės medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą. (Apr 22, 14)

Žmogus, tiesa, žudo savo nedorumu, bet negali sugrąžinti iškvėpto gyvybės alsavimo ar išvaduoti mirties paimtos sielos. (Išm 16, 14)

Padarysiu, kad Elamas drebės nuo savo priešų, nuo ieškančių jų gyvybės. Siųsiu jiems nelaimę, savo degantį įniršį, – tai VIEŠPATIES žodis, – O jiems iš paskos kalaviją, kol juos visiškai sunaikinsiu. (Jer 49, 37).

Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. (Jn 12, 25).

„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. (Lk 14, 26).

Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45).

NEBIJOKIME atsiduoti, Švč. Mergelei Marijai, per kurią galime eiti išganymo keliu pas Dievą, per mūsų dangaus užtarėjus, visus Šventuosius, bei Palaimintuosius. Atminkite, jog kaip gyvenate su savo geriausiu draugu, taip turime gyventi ir su Dievu, nes gyvenimas su Dievu turi būti toks, kurį įsivaizduotume, kad Dievas yra visada šalia manes ir jis yra man, kaip gyvas žmogus, nors aš jo nejaučiu ir nematau, bet įsivaizduoju, kad jis yra šalia manes, aš su juo kalbu taip pat, kaip ir su gyvu žmogumi, nes jis ir buvo gyvas, o dabar gyvas tapo SAVO KANČIA IR MIRTIMI MIRDAMAS ANT ŠVENTO PERGALĖS KRYŽIAUS, PRIEINAMAS VISIEMS, KAD NEREIKĖTŲ JO IEŠKOTI ŽEMĖJE, NES JIS MUMS MALONĘ DUODA TIESIAI IŠ DANGAUS, PER MOTINĄ BAŽNYČIĄ, JIS YRA VISUR O NE TIK EUCHARISTIJOJE, JIS MUMS KALBA APIE VISKĄ, JIS KALBA MUMS YPAČ PER EUCHARISTIJĄ IR ŠVENTUOSIUS SAKRAMENTUS, JIS KALBA APIE KĄ TIK NORI, NET APIE MATERIALINIUS IR VISOKIUS ĮVAIRIUS DALYKUS, KAS TIK MUMS PATINKA IR KO TROKŠTA MŪSŲ ŠIRDIS, JIS TROKŠTANČIAM APSIREIŠKIA, JIS KALBA TYLIAI PER ŠVENTAJĄ DVASIĄ, JIS KALBA NE TAIP, KAIP KALBA NUODĖMINGAS ŽMOGUS IR MANO DRAUGAS, JIS KALBA TYLIAI IR NEGARSIAI, O TAI REIKIA TIK IŠGIRSTI, ĮSIKLAUSYTI IR NUOLANKAI PRIIMTI JĮ Į SAVO ŠIRDĮ, PRIITI JĮ IŠSIŽADANT VISOS SAVO NUOSAVYBĖS IR VISKĄ PAVEDANT TIK JAM, PAKLŪSTANT PENKIEMS BAŽNYČIOS IR POPIEŽIAUS ĮSAKYMAMS, TAI IR YRA VISA KANČIA IR LAIMĖJIMAS TAM, KURIS TAI SUPRANTA IR NORI NUOLANKIAI PRIIMTI Į SAVO ŠIRDĮ.

Dievas savo šventu pergalės kryžiumi atpirko mūsų nuodėmes, nugalėdamas SAVO NORU IR TROŠKIMU, taip pat SAVO NORU, KANČIA IR MIRTIMI pragaro vartus, nugalėdamas mirtį ir nukryžiuodamas velnią, jis prisikėlė kartą ir visiems laikams ir daugiau nebemiršta, JIS IR NUMIRĖ ANT KRYŽIAUS, KAD PRISIKELTŲ VISIEMS Į JĮ ĮTIKĖJUSIEMS IR JĮ PRIĖMUSIEMS Į SAVO GYVENIMĄ, KAIP SAVO TĖVĄ AR MYLIMIAUSIĄ DRAUGĄ, MOKYTOJĄ, BENDRADARBĮ, VERSLININKĄ.

Pergalės kryžius, tai malonės kryžius, kuris išvaduoja mumis nuo visokio blogio, per Jėzų ir Kristaus kančią mūsų Viešpaties prisikėlime į naują gyvenimą. Dievas žmogui tapo gyvas žmogus, jis nusižemino iki kryžiaus mirties nesilaikydamas savo lygybės prieš žmogų, tai ir yra didžiulis Dievo mums gailestingumas, malonė, pergalė ir laimėjimas. Žmogui reikia žmogaus ir vienas kitam palaikymo, gero žodžio pasakymo, patarimo, o ypač žmogui reikia RAMYBĖS ir GYVYBĖS, kurią būtent ir gauname tik vienas per kitą iš pačio Jėzaus, iš kurio srovena tas GYVASIS VANDENS ŠALTINIS, tai toji GYVYBĖ IR RAMYBĖ IŠ KURIŲ ATEINA MEILĖ IR DVASINGUMAS, kuri TEKA ŠVENTOSIOS DVASIOS būdu iš Jėzaus per žmogų, o tą ramybę, meilę ir gyvybę galime suteikti tik mes krikščionys vienas kitam, kurie turime Šventosios Dvasios dovaną, Harizmą ir Dievo pašventintą malonę, kuri suteikiama krikščioniui TIK PER ŠVENTUOSIUS SAKRAMENTUS, ŠVENTAJĮ RAŠTĄ, KURIAME PAGRINDAS LIEKA DIEVO ŽODYJE, BE KURIO NIEKO NĖRA ATSIRADE, TAIP PAT NUSIŽEMINANT PRIEŠ DIEVĄ IR JĮ PRIIMANT Į SAVO GYVENIMĄ, KAIP MAŽAM VAIKUI. Mažas vaikas klauso savo tėvų, būna užsispyręs, kalba mums nesuprantama kalba, vien dėl to, kad yra dar mažas, taip pat tėvai kartais nesupranta ko jis nori, nes yra dar mažas ir nemoka gerai kalbėti. Mažas vaikas yra globojamas ir vedamas tėvo ir motinos, nes dar yra mažas. Būkime ir mes tokie, kaip tas mažas vaikas, kuris daro ką nori, bet jam neleidžia tėvai, nes yra dar mažas. Jėzus sako: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. (Mt 18, 3). Dangaus karalystė yra pagrindinis gyvenimo tiklas į ją patekti, o tai yra įmanoma tiems, kurie nori mylėti jėzų ir jį priimti MAŽŪTĖLIO DVASIOJE.

“Iš jėzaus širdies plūs gyvojo vandens srovės: dvasia, vanduo ir kraujas”

“Mat yra trys liudytojai: dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria” (Jn 5, 7-8)

“Santuokos Sakramente yra gyvybės, ramybės, meilės ir sveikatos vaisius”

“Ramybė - tai sveikata ir gyvybė, per žmogų žmogui, kai linkime vienas kitam ramybės”

Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. (Apr 21, 6)

PIRMASIS JONO LAIŠKAS

1 Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. 2 Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. 3 Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. 4 Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas!

IŠ KUR TIKĖJIMAS?

5 O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! 6 Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa. 7 Mat yra trys liudytojai: 8 Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria. 9 Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toksai: jis yra paliudijęs apie savo Sūnų. 10 Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi savyje tą liudijimą. Kas Dievu netiki, tas jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kurį Dievas davė savo Sūnui. 11 O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. 12 Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.

PAPILDYMAI

KRIKŠČIONIO PASITIKĖJIMAS

13 Aš tai parašiau jums, įtikėjusiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą. 14 Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. 15 O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę. 16 Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma. 17 Kiekviena neteisybė yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmės ne iki mirčiai.

LAIŠKO SANTRAUKA

18 Mes žinome, jog kiekvienas gimusis iš Dievo nenusideda, bet Dievo Pagimdytasis saugo jį, ir piktasis jo nepaliečia. 19 Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas. 20 Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame – jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas. 21 Vaikeliai, sergėkitės stabų!

Dievo palaimos visai Lietuvai, mūsų Motinai Bažnyčiai ir visiems geros valios žmonėms.

Laiminu jus savo dvasia, Dievo dvasia, Švč. Mergelės Marijos dvasia ir visų Šventųjų, bei Palaimintųjų dvasia. Būkite palaimintoje dvasioje, meilėje ir ramybėje. Amen

Pagarbiai:

Dienoraštį ruošė, rašė ir šiame "MYLIVEPAGE" portale pateikė pasaulietis: - Tomas Venckevičius su Šventojo Apaštalo Tomo ir Šventojo Kristoforo Harizmomis, bei jų dvasingumu.

Dienoraštis pradėtas rašyti ir įdėtas į šį portalą: - Šventojo Luko, Apašatlo ir Evangelisto dieną - 2011 - Spalio 18. Dienoraščio koregavimo ir pataisymo pabaigos dienos - 2011 - Spalio 21-22

2009 metų Spalio 22 dieną į pasaulį paleisti naujos kartos kompiuteriai su "WINDOWS 7" programine įranga.

Dieve, laimink pasaulio apsaugos technologijas, "WINDOWS 7" kompiuterines technologijas ir užkirsk kelią terorizmui, įvairiems vagišiams, grobikams, bei prievartautojams. Tėve Mūsų...

Švč. Mergele Marija, globok turtingas krikščioniškas šeimas ir turtingus krikščionius verslininkus, prekiautojus. Sveika Marija...

(Šventasis Apaštalas ir Evangelistas Lukas yra gydytojų globėjas, bet aš Tomas Venckevičius nesu gydytojas).

Kunigo Valerijaus Rudzinsko dienoraštis - "LAIMĖS SALA" - portalas žemiau:

http://www.pnb.lt/pnb_lt/content.php?page=darbai_v...

http://www.pnb.lt/pnb_lt/content.php?page=darbai_v...